raugas

ráugas sm. (3) NdŽ; N, Sut 1. rūgštumas, rūgštis: Baisus ráugas – negali įvalgyt Bgt. Šįmet mūs agurkai gero ráugo KzR. Kopūstai pradėjo rūgti, ale tas ráugas toks neskanus – kaip kailaraugis Trk. Ráugo prisisunkti BŽ266. Daba juk duona y[ra] balta, negal sakyti, kad ana neskani, čia trūkst ráugo, čia trūkst kvynų Lpl. Duonminkio raugą pataiso su ąžuolo žievėms Tv. Alus savo ráugą paėmęs Pn. 2. H, R, K tešla, paliekama kitam maišymui užrauginti: Gausi eiti ráugo – nerūgsta ni biškį ta duona Ms. Ráugo biškį padarai duonai Dglš. Užduok ráugą plikytai duonai J. Senė pamentė jai su raugu, ką paliekama yra nuo maišymo duonos, išteplioti rėtį, pasisemti juomi vandens ir jame gi užmaišyti ragaišį BsPIII319. Su džiaugsmu jau valgykiam Velykos tikrą karvojų: senu raugu nemaišykiam Mž266. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi, arba ráugu? DP558. Prilyginta yra karalystė dangaus raugui, kurį ėmė moteriškė, užraugino trise mieruose miltų BtMt13,33. Mažumas raugo visą įmaišymą įraugina NTPvG5,9. ^ Raugiau raugą – raugs nerūgo, dėjau skiedą – skieda paplūdo VP39, Sim. Kas rūgsta be raugo? (vilna) LTR. ║ priemonė kam surauginti: Taip pagamintas raugas naudojamas didesniems pieno kiekiams surauginti rš. Raugina su ráugu [lapienę] K.Donel. ║ vaistams sutaisyta tešla: Raugą padaro iš miltų pitliavotų ir mielių, sutepa viską į audeklą ir audeklu apvytura vaiko paširdžius M.Unt. Suvyturk vaiką į raugą, ir praeis pryširdžiai Krt. 3. įrūgęs koks skystis: Agurkus išėmiau iš to ráugo Jrb. Nebijok, nieko nevodys tas ráugas (prastas alus), ka[d] tik šviežus Jnš. | prk.: Pavasarį pas mus tikras ráugas (klampynė) Šn. ║ koks ėdantis skystis: Ráugą užraugsu, akis žalčiuo išplikysu! Rdn. 4. žr. raugienė 1: Raugą rūgenam iš rugių ir avižų Pls. 5. vienu kartu užraugti žlaugtai: Samagono du ráugu sugrūdo šitiem vagiam Plš. Tatai raugs visokį velnio ráugą iš rugių, iš bulvių paršalusių Jdr. Jau tris ráugus [degtinės] išvarė Rdm. | Prisitiko pri raugų (degtinės darymo) ir uždirbos keletą tūkstančių Šts. 6. N, Pns, Užv žr. raugai 3: Tik vakar sudėjau kailius į ráugą Dkš. Išėmęs kailius, išpilk ráugą Trgn. Egliniame ráuge sumerktus kailius raugina keturias savaites Vkš. 7. sugedęs, surūgęs, sumirkęs koks daiktas: To raugo aš nevalgysiu – iš tolo jau paduoda Žb. Čia raugas (medis) – išriogsojo per vasarą vandeny An. Kur dėsi dabar tą raugą (drėgną, nuvalkiotą drabužį) Ilg. 8. rūgimo kvapas: Kambary atsiduoda kažkokiu raugu Jnš. Nečystu raugu kvep Mž496. Atkrito į seną paprotį ir vėl arielkos raugu surūgo Sz. | prk.: Užlaiko tarp savęs raugą pijokystės Sz. ^ Kokioj gryčioj gyvensi, tokiu raugu prikvipsi rš. 9. prk. aplinkos, auklėjimo ir pan. suformuotos savybės, supratimas, dvasia: Da[r] jie prisigėrę buožiško ráugo (sov.) Kt. Ar, čia pagyvenęs, ir jisai (Skarbekas) prisigėrė laukinio raugo ir nenori žinoti, kad mes čia tebesame V.Krėv. Dėdė buvo seno raugo bajoras Pt. Tik štai jo padėjėjai seno raugo sp. Tėvulio raugas atsirūgo. Argi jau užmiršote? V.Krėv. Jam kitai neįšnekėsi, kad jis tokio ráugo prisigėręs [p]Skr. Jie visi to pačio ráugo Btr. Šis vadovėlis atsiduoda viduramžinės mokyklos raugu rš. Tuomet ir tu buvai jų dvasios prisigėręs (prigėręs), jų ráugo prirūgęs, primirkęs J.Jabl. ^ Gyvą iš tėvulio raugą paveldėjo KrvP(Mrj). Gyvo raugo svetur prisigėręs, namie greit neprasivėdinsi KrvP(Al). Ir čia, matyti, visi tavo raugu rūgyti KrvP(Ktv). ║ nusistatymas, nusiteikimas: Kunigas giest … maldą, kuri tur būti čysta… ir tolima nuog pikto raugo Mž501. Todėlei ir mes nū Velyką švęskiam ne sename rauge, neigi rauge piktenybės …, bet saldžiame rauge čystybės ir teisybės BPII15. Idant ižmazgotumbime senąjį raugą nuodėmių mūsų, o būtumbime tikrai prėskais DP188. Tada jiems prisakė kalbėdamas: dabokitės o saugokitės raugo farizeušų ir raugo Herodo BtMr8,15. Saugokitės parisiejų raugo, tai yra veidmainystės SkvLuk12,1 10. prk. protas: Tai jau tiek tau to ráugo tėra, ka jau krioki Trk. Bi raugelio trūksta tai mūso dukterie Dr. Visai negražu taip daryti, reikia turėti raugą Nm. Par daug ráugo, matyt, galvo[je] tur Krš. Tas Domė yra nepilno ráugo, jei taip mažvaikiškai daro Plt. Tokia šabaldėlė, lyg nepilno ráugo Gs. 11. scom. susiraukėlis, surūgėlis, pikčiurna: Tas žmogus tai tikras ráugas, nematysi jo nigdi juokiantis Užp. Su ta boba ir susišnekėt negalima, tokia ráugas Dgl. Jo žmona tikras raugas Zp. Ir domėn neimk šito ráugo Ktk. Atstrauk nuo manę, tu ráugai! Rk. Ogi čia – kai ráugas: susiraukęs, supykęs! Sug. Tris dienas išbuvo kaip raugas, kai ažpykdžiau Km. | Žiūrėk, insiraugė koks ráugas (nenaudėlis) ir darys čia dar man škadas Btr. ║ Rtn tinginys, ištižėlis: Oi tu ráugai, ráugai: par visą žiemą būni dykas ir negali pančių nuvyt karvėm supančiot Sv.

◊ káilio ráugas bjauri rūgštis: Tas kisielius perrūgęs, smirda káilio ráugu Klvr. Duona įgavo kailio raugą, tiek ilgai berūgdama Slnt.

nė̃ ráugo [nė̃ pláuko Šts] visiškai, nė trupučio (nelikti, nebūti): Torų nė raugo, o kiaulės palaidos Šts. Ir džiaugės visi sodžiuje, neblikus arielkos nei raugo Sz. Tenai pačių vokyčių nė[ra] seniai, jau nė raugo nebėra S.Dauk.

tõ patiẽs ráugo KlK2,49 toks pat.